- sukrutinimas
- sukrùtinimas sm. (1) 1. Sut → sukrutinti 2: Kunigai turėję tikybą už pragomą, kuriuomi svietą gorino, gandino dėl sugurinimo ir sukrutinimo žmogaus mentos S.Dauk. 2. → sukrutinti 3: Pradžio[je] ateit vos tikt mislė, o dar paskiaus gėrėjimos ir pikti širdies sukrutinimai M.Valanč. \ krutinimas; pakrutinimas; sukrutinimas
Dictionary of the Lithuanian Language.